Daugelis mūsų sveikatą suvokiame kaip savaime suprantamą dalyką ir nesusimąstome, kad ji nėra duota „visiems laikams”. Dėl mūsų pačių nerūpestingumo, neretai dėl sąmoningo žalingų įpročių toleravimo, o galbūt dėl žinių trūkumo ateina momentas, kai atsiduriame tarsi ant bedugnės krašto, kuomet dar vienas žingsnis - ir kelio atgal, rodos, jau nebėra.

Tačiau žmogaus organizmas, mūsų imuninė sistema yra tiek tobulas gamtos kūrinys, kad gali daryti tikrus stebuklus - prarastą gerą sveikatą įmanoma susigrąžinti beveik iš bet kokio susirgimo lygmens, tik reikia žinoti tam tikrus gamtos dėsnius, padėti savo imuninei sistemai iš naujo "užsikurti", tik jokiu būdu netrukdyti, kišantis į natūralius procesus.

Šiuolaikinė modernioji medicina, toli gražu, nėra visagalė ir dažniausiai rimtai susirgusio negali padaryti sveiku - ji neretai gali tik numalšinti simptomus, palaikyti gyvybę, tačiau gyvenimo kokybės sugrąžinti nebegali. Atrodytų, technologijos ir mokslas eina pirmyn, tačiau sergančiųjų nemažėja, o priešingai - katastrofiškai daugėja. Ligos įgauna naujas, sunkiai atpažįstamas formas, o vaikai suserga tokiomis ligomis, kuriomis anksčiau sirgdavo tik sulaukusieji garbaus amžiaus.

Nuo pramoninės epochos pradžios žmogus patiria vis didėjančią agresiją iš aplinkos. Pačią rimčiausią grėsmę dabar kelia toksinai, mikrobai ir pan. Mes jaučiame progresą, apsupusį mus cheminėmis medžiagomis. Ramybė, grynas oras ir tyla miestuose tapo retenybe. Vienas žymus Rusijos medikas, prof. A.J. Čižovas yra pareiškęs - "Gyvenimas mieste - tai jau diagnozė".

Deja, praėjusių laikų sąlygų sugrąžinti neįmanoma - telieka išmokti tai įsisąmoninti ir padėti sau, rūpinantis savo imunine sistema. Tai ji - mūsų sveikatos pagrindas, tik stipri ir "protinga" imuninė sistema gali užkirsti kelią bet kokio tipo susirgimams. 

 

Kas yra žmogaus imuninė sistema, kokia jos paskirtis?

 

Imunitetas (lot. immunitas – „laisvumas nuo ko nors“) – žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų ir pan.

Imuninė sistema šalina mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles, saugo nuo ligų. Jei imuninė sistema per silpna, mažėja atsparumas infekcijoms, sutrinka organizmo augimas ir vystymasis, susidaro prielaidos susirgti onkologinėmis ligomis.

Šiuolaikinės imunologijos bei supratimo, kas yra imuninė sistema, ištakos siekia senus laikus. Imunitetas nuo seno buvo suvokiamas kaip žmonių atsparumas užkrečiamosioms ligoms. Žmogaus imunitetas – tarsi apsauginis skydas, saugantis mus nuo ligų ir susirgimų. Imuninė sistema – tai speciali ir labai sudėtinga 5 mlrd. ląstelių ir organų sistema ar mechanizmas, kuris saugo organizmo genetinį pastovumą, gina nuo infekcijų, kitų svetimų medžiagų. 

Žmogaus imuninė sistema laikui bėgant kinta: vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), vėliau jas papildo įgytas imunitetas.  Kuo šios dvi imuniteto rūšys skiriasi?

  • Įgimtas imunitetas. Jo apsauga yra bendrinio pobūdžio ir nėra prisitaikiusi prie konkrečių ligų.  Prie jo priskiriama barjerinė apsauga (oda, gleivės), gerosios bakterijos, taip pat, karščiavimas, uždegiminė reakcija, čiaudulys, ašarojimas.  
  • Įgytas imunitetas. Šis „papildomas“ imunitetas kovoja su atskiromis ligomis, virusais ar bakterijomis. Įgyti papildomas organizmo apsisaugojimo galias žmogus (taigi ir vaikas) gali įgyti natūraliai (persirgęs liga) arba dirbtinai – skiepijant. Persirgus liga (arba pasiskiepijus) organizme atsiranda naujų imuninių ląstelių, galinčių įveikti tam tikrą ligą, virusą ar bakteriją.

Imuninė sistema yra sudėtinga, jos veikloje dalyvauja daugybė žmogaus organų ir organų sistemų. Yra labai svarbu, kad jos visos veiktų darniai ir sklandžiai.

 

Kaip veikia mūsų imuninė sistema? 

 

Imuninė sistema - mūsų organizmo apsauga. Kasdien susiduriame su įvairiais nuolat kintančiais virusais, bakterijomis bei įvairiais pavojais, to pasekoje, imuninė sistema įgauna vis naujų įgūdžių. Ši informacija lieka imuniteto atmintyje. Toks “turintis atmintį“ imunitetas veikia tiksliai su menkais ištekliais ir svarbiausia daug greičiau. Kai mūsų organizmas pirmą kartą susiduria su infekcija, su kuria iki tol nebuvo susidūręs, mūsų imuninė sistema veikia taip: pirmiausia atpažįsta jog tai svetimkūnis, kuris kelia pavojų organizmo sveikatai, ir tuomet jį sunaikina. Mūsų imuninė sistema įsimena pažeidėją, tad pakartotino šio viruso užpuolimo mes jau nebepastebėsime, kadangi greitai sureaguos mūsų apsaugos sistema.

Pavyzdžiui, vaikystėje persirgus vėjaraupiais, mes šia liga jau nebesusirgsime, kadangi imuninė informacija saugoma ilgus metus imuninės sistemos organe – užkrūčio liaukoje, arba čiobrialiaukėje (lot. Thymus).

 
Kas sąlygoja imuniteto nusilpimą? Kas tai parodo?

Imuninės sistemos pažeidimus ir imuniteto susilpnėjimą lemia šie faktoriai:
• Nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius);
• Netaisyklinga mityba;    
• Stresas;                
• Dideli fizinio ir protinio darbo krūviai;  
• Aplinkos užterštumas;  
• Dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.
                 
O štai ir imuniteto susilpnėjimo požymiai:  
  • Dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus);
  • Dažni chroniškų ligų recidyvai;
  
  • Padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas;
  
  • Alerginės ligos;
    
  • Herpesas.

 

Su amžiumi žalingo poveikio efektai organizme kaupiasi, kūnas pradeda nebesusitvarkyti su kontrolės funkcijomis ir laiku sunaikinti patologiškai pakitusių ląstelių ir struktūrų. To pasekoje, organizmas greičiau sensta, atsiranda įvairių chroniškų ligų, prastėja savijauta.

 

Koks imunitetas pas šiandieninį žmogų?

Dėl XIX a. pradžioje priimto sprendimo uždrausti kūdikių maitinimą priešpieniu prarasta tūkstančius metų kaupta imuninė informacija.

Keletą dešimtmečių atgal, mamoms vaikus atnešdavo maitinti tik trečią dieną po gimdymo, mat buvo manoma, jog priešpienis yra nevertingas maistas naujagimiui. Daugelis suaugusių žmonių negavo jiems reikalingos imuninės informacijos ir nuo pat gimimo jau turi deformuotą ir neteisingai užprogramuotą imuninę sistemą. 

Gamta išmintinga – imuninė atmintis yra įrašyta motinos organizmo Transfer Factor molekulėse, tad visa tai yra perduodama iš karto po gimimo motinos priešpienio dėka – maitinant naujagimį krūtimi pirmosiomis dienomis. Kuomet gimstame, mes privalome gauti imuninę informaciją, kuri susidaro iš dviejų dalių – savo (naujagimio įgimtos) ir motinos (įgytos).